Kaip Vilniaus verslininkai išnaudoja naujienų portalus savo prekės ženklo stiprinimui: praktinis vadovas
Kodėl apskritai verta kalbėti apie naujienų portalus?
Turbūt ne kartą matei, kaip kažkoks Vilniaus verslas staiga pasirodo visur – ir Delfi, ir 15min, ir dar keliuose portaluose. Ir pagalvoji: kaip jie tai padarė? Ar tiesiog pasisekė, ar čia kažkoks planas? Dažniausiai – planas. Ir ne toks sudėtingas, kaip atrodo iš šalies.
Naujienų portalai Lietuvoje vis dar turi milžinišką auditoriją. Žmonės juos skaito rytą su kava, per pietų pertrauką, vakare prieš miegą. Ir jei tavo verslo vardas ten pasirodo – ne kaip reklama, o kaip turinys – tai visai kita istorija nei bet koks mokamas baneris.
Ekspertų komentarai – paprasčiausias įėjimo taškas
Žurnalistai nuolat ieško žmonių, kurie galėtų pakomentuoti vieną ar kitą temą. Ekonomika, darbo rinka, vartotojų elgsena, technologijos – jei tu vertiesi kokioje nors srityje, tu jau esi potencialus ekspertas jų akyse.
Vilniaus verslininkai, kurie tai supranta, tiesiog pradeda siųsti trumpus pranešimus redakcijoms: „Esu X srities specialistas, galiu komentuoti Y temas.” Skamba paprastai? Taip ir yra. Tik dauguma to nedaro, nes galvoja, kad tai per lengva arba kad niekas neatsakys. Atsako. Ne visada iš karto, bet atsako.
Svarbiausia čia – nekalbėti apie save ar savo įmonę. Kalbėk apie temą, apie rinką, apie tendencijas. Žurnalistui reikia turinio, ne reklamos tau.
Nuosavos istorijos, kurios iš tikrųjų įdomios
Kitas kelias – pačiam sukurti istoriją, kurią portalas norės publikuoti. Ir čia daugelis daro klaidą: bando parašyti kažką apie savo produktą ar paslaugą. Tai neveikia. Niekas nenori skaityti apie tai, kokia puiki tavo įmonė.
Bet jei tu, pavyzdžiui, atlikei nedidelį tyrimą apie vilniečių įpročius, susijusius su tavo verslo sritimi – tai jau kita kalba. Arba jei tavo verslas turi neįprastą kilmės istoriją. Arba jei tu padarei kažką, ko niekas kitas Lietuvoje nedarė. Tokias istorijas redakcijos perka – kartais tiesiogiai, kartais tiesiog publikuoja nemokamai, nes turinys geras.
Vilniuje yra nemažai verslininkų, kurie reguliariai rašo vadinamuosius „nuomonės straipsnius” – tai irgi puikus formatas. Jis leidžia kalbėti savo balsu, reikšti poziciją, ir kartu tavo vardas bei įmonė matomi visai natūraliai.
Ryšiai su žurnalistais – ne taip baisu, kaip skamba
Daugelis galvoja, kad ryšiai su žiniasklaida – tai kažkas, ką daro tik didelės korporacijos su PR departamentais. Bet iš tikrųjų tai tiesiog žmogiški santykiai. Vilnius – nedidelis miestas. Žurnalistai čia – pasiekiami žmonės.
LinkedIn šiuo atveju veikia puikiai. Seki žurnalistą, kuris rašo tavo srities temomis, retkarčiais pakomentuoji jo straipsnius kažkuo prasmingu (ne „puikus straipsnis!”), ir po kurio laiko jis jau žino, kas tu esi. Kai jam reikės eksperto – prisiminsi.
Taip pat verta žinoti, kad daugelis portalų turi specialius skyrius verslui ar partnerystės pasiūlymus. Ten galima tartis dėl vadinamojo native content – tai mokamas turinys, bet pateikiamas kaip straipsnis, ne kaip reklama. Tai irgi įrankis, tik reikia mokėti jį naudoti – jei turinys per reklaminis, skaitytojai tai jaučia ir efektas nulinis.
Kai viskas susideda į vieną paveikslą
Geriausiai tai veikia ne kaip atskiri veiksmai, o kaip nuoseklus procesas. Šiandien davei komentarą vienam portalui, kitą mėnesį publikavai nuomonės straipsnį, po trijų mėnesių tave paminėjo kaip ekspertą kito žurnalisto tekste – ir štai tu jau „tas žmogus iš srities”, kurį žmonės atpažįsta.
Vilniaus verslo bendruomenė nėra tokia didelė. Jei nuosekliai dirbi su žiniasklaida, po metų ar dvejų tavo prekės ženklas turi visai kitą svorį – ne dėl to, kad išleidai krūvą pinigų reklamai, o dėl to, kad žmonės tave matė tinkamose vietose, tinkamu kontekstu. O tai, kaip žinome, yra tas pasitikėjimas, kurio jokie banerai nenuperka.
