Kaip efektyviai skleisti verslo naujienas internete: praktinis vadovas Lietuvos įmonėms

Kodėl verslo naujienų sklaida internete tapo būtinybe

Prisimenu, kaip prieš keletą metų susitikau su vienos nedidelės Kauno gamybos įmonės savininku. Jis sakė: „Mes gaminame puikius produktus, bet niekas apie mus nežino”. Skamba pažįstama? Daugelis Lietuvos įmonių susiduria su ta pačia problema – turite ką pasakyti, bet nežinote kaip tai efektyviai padaryti.

Šiandien verslo naujienos internete – tai ne papildoma rinkodaros priemonė, o būtinybė. Jūsų konkurentai jau dalijasi savo pasiekimais, naujais produktais, įdomiais projektais. Jei jūs tylite, rinka gali net nežinoti, kad egzistuojate. O tai reiškia prarastas pardavimo galimybes, talentingus darbuotojus, kurie renkasi kitus darbdavius, ir investicijas, kurios keliauja kitur.

Bet štai kas įdomu – dauguma įmonių daro tas pačias klaidas. Jie publikuoja naujienas atsitiktinai, be aiškios strategijos, arba, dar blogiau, rašo taip sausai ir formaliai, kad niekas nenori to skaityti. Šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiškais būdais, kaip tai daryti teisingai.

Kas iš tiesų yra verta dėmesio jūsų verslo naujienose

Pirmiausia turime išsiaiškinti, kas yra verta viešinimo. Ne kiekvienas įvykis jūsų įmonėje yra naujiena. Štai kur daugelis klysta – jie arba viešina absoliučiai viską (įskaitant tai, kad nusipirko naują kavos aparatą biurui), arba nieko neviešina, nes mano, kad jų veikla „per nuobodi”.

Tikrai vertos dėmesio naujienos:

Nauji produktai ar paslaugos – tai akivaizdu, bet svarbu ne tik pranešti „mes turime naują produktą”, bet papasakoti, kodėl jis svarbus jūsų klientams. Kokią problemą sprendžia? Viena Vilniaus IT įmonė, kurią konsultavau, vietoj sausos naujienos apie naują programinę įrangą, papasakojo istoriją, kaip jų sprendimas padėjo vienai ligoninei sutaupyti 40% laiko dokumentų tvarkymui.

Verslo pasiekimai ir apdovanojimai – jei laimėjote konkursą, gavote sertifikatą ar pripažinimą, tai rodo jūsų patikimumą. Tik nepamirškite paaiškinti, ką tai reiškia paprastam žmogui. Užuot sakę „gavome ISO 9001 sertifikatą”, pasakykite „mūsų kokybės standartai dabar atitinka tarptautinius reikalavimus, o tai reiškia, kad kiekvienas mūsų produktas…”

Partnerystės ir bendradarbiavimas – kai sudarote sutartį su žinoma įmone ar organizacija, tai stiprina jūsų reputaciją. Bet vėlgi, paaiškinkite, ką tai duos jūsų klientams.

Ekspertinės įžvalgos ir komentarai – jei jūsų srityje įvyko kažkas svarbaus, pasidalinkite savo nuomone. Tai padeda pozicionuoti jus kaip ekspertus.

Ko geriau vengti? Pernelyg vidinių naujienų, kurios įdomios tik jums (išskyrus atvejus, kai jos tikrai unikalios), perdėto savęs gyrimo be konkrečių faktų, ir, žinoma, bet kokios informacijos, kuri galėtų būti klaidinanti ar netiksliai pateikta.

Kur ir kaip pasiekti savo auditoriją

Gerai, turite naujieną. Bet kur ją skelbti? Čia prasideda tikrasis darbas. Lietuvos verslo aplinkoje turime keletą pagrindinių kanalų, ir kiekvienas iš jų veikia skirtingai.

Jūsų svetainė – pagrindas visam kitam

Visada pradėkite nuo savo svetainės. Turėkite naujienų ar tinklaraščio skiltį, kur reguliariai skelbiamos naujienos. Kodėl tai svarbu? Nes tai vienintelė vieta internete, kurią jūs visiškai kontroliuojate. Socialiniai tinklai gali keisti algoritmus, žiniasklaidos portalai gali ištrinti jūsų pranešimus, bet jūsų svetainė visada lieka.

Praktiškas patarimas: sukurkite paprastą šabloną naujienoms. Jame turėtų būti: patrauklus pavadinimas, data, pagrindinė nuotrauka, tekstas su tarpantraštėmis, ir kontaktinė informacija tolesnei komunikacijai. Nepamirškite SEO – naudokite raktinius žodžius, kuriuos jūsų potencialūs klientai galėtų ieškoti.

Socialiniai tinklai – kur yra jūsų klientai

Facebook vis dar dominuoja Lietuvoje, ypač B2C segmente. LinkedIn tampa vis svarbesnis B2B verslui. Instagram puikiai tinka, jei jūsų veikla vizuali. Bet štai svarbiausias dalykas – nebūkite visur, jei negalite būti aktyvūs. Geriau turėti vieną ar du gerai prižiūrimus kanalus nei penkis apleistus.

Kai skelbiate socialiniuose tinkluose, pritaikykite turinį kiekvienai platformai. LinkedIn įrašas gali būti profesionalesnis ir ilgesnis, Facebook – draugiškesnis ir su emocijomis, Instagram – vizualus su trumpu aprašymu.

Verslo naujienų portalai ir žiniasklaida

Lietuvoje turime nemažai verslo naujienų portalų – Verslo žinios, Delfi Verslas, 15min Verslas ir kiti. Bet čia yra niuansas – jie nepublikuos kiekvieno jūsų pranešimo. Jūsų naujiena turi būti tikrai įdomi platesnei auditorijai.

Kaip padidinti šansus? Parašykite profesionalų pranešimą spaudai (apie tai daugiau kitame skyriuje), siųskite jį tikslingiems žurnalistams (ne visiems iš karto), ir būkite pasirengę suteikti papildomos informacijos ar komentarų. Viena Klaipėdos logistikos įmonė, su kuria dirbau, pradėjo siųsti ne sausus pranešimus, o įdomias istorijas su skaičiais ir faktais – jų publikacijų skaičius išaugo tris kartus.

Pranešimo spaudai anatomija – kas veikia, o kas ne

Pranešimas spaudai nėra rašinys. Tai ne vieta kūrybai ar sudėtingoms metaforoms. Tai informacijos perdavimo įrankis, kuris turi būti aiškus, glauštas ir naudingas.

Pirmasis sakinys yra kritiškai svarbus. Jame turi būti visa esmė – kas, ką, kada, kur ir kodėl tai svarbu. Pavyzdžiui: „Vilniaus technologijų įmonė X šiandien pristatė naują dirbtinio intelekto sprendimą, kuris mažoms parduotuvėms padės sumažinti maisto švaistymą iki 30%.” Matote? Iš karto žinote, apie ką kalba, ir kodėl tai įdomu.

Struktūra turėtų būti tokia:

Pirmasis paragrafas – visa pagrindinė informacija. Jei žurnalistas perskaitys tik jį, jis turėtų suprasti esmę.

Antrasis ir trečiasis paragrafai – detalės, faktai, skaičiai. Čia galite paaiškinti, kaip tai veikia, kokie rezultatai, kas dalyvavo.

Citata – būtinai įtraukite tiesiogines žmogaus citatas. Ne sausas „džiaugiamės galimybe”, o tikras, žmogiškas komentaras. Pavyzdžiui: „Per pastaruosius metus matėme, kaip mažos parduotuvės kovoja su maisto švaistymu. Mūsų sprendimas gimė iš tikrų problemų, kurias mums pasakojo klientai,” – sako įmonės vadovas Jonas Jonaitis.

Paskutinis paragrafas – trumpa informacija apie įmonę, kontaktai tolesnei komunikacijai.

Kalbant apie ilgį – 300-500 žodžių visiškai pakanka. Jei negalite pasakyti per tiek, greičiausiai jūsų naujiena nėra pakankamai aiški net jums patiems.

Ir dar vienas dalykas – antraštė. Daugelis įmonių rašo tokias antraštes kaip „UAB X praneša apie naują produktą”. Tai nuobodu. Geriau: „Naujas lietuviškas išradimas padės sutaupyti šildymo išlaidas iki 40%”. Matote skirtumą?

Vizualinis turinys – kodėl vien žodžių neužtenka

Gyvename vizualaus turinio eroje. Naujiena be nuotraukos ar vaizdo įrašo socialiniuose tinkluose gauna kelis kartus mažiau dėmesio. Tai ne nuomonė – tai faktas, patvirtintas daugybe tyrimų.

Bet kokios nuotraukos naudoti? Štai kur daugelis klysta – jie naudoja pigias, dirbtines stoko nuotraukas su šypsančiais žmonėmis kostiumais, kurie akivaizdžiai pozuoja. Arba dar blogiau – prastos kokybės nuotraukas, padarytus telefonu prastame apšvietime.

Investuokite į normalias nuotraukas. Tai nereiškia, kad reikia samdyti brangų fotografą kiekvienai naujienai, bet turėkite bent kelias profesionalias jūsų įmonės, komandos, produktų nuotraukas. Jos bus jūsų vizualinis bankas, kurį galėsite naudoti.

Vaizdo įrašai dar efektyvesni, bet jie reikalauja daugiau pastangų. Pradėkite paprastai – net 30 sekundžių vaizdo įrašas, kuriame jūsų vadovas ar produkto kūrėjas paaiškina naujieną savo žodžiais, bus daug efektyvesnis už sausą tekstą.

Infografika puikiai tinka, kai turite daug skaičių ar procesų paaiškinti. Viena Šiaulių gamybos įmonė sukūrė paprastą infografiką, parodančią, kaip jų produktas keliauja nuo žaliavos iki kliento – tai tapo vienu populiariausių jų turinio dalykų.

Nepamirškite techninių dalykų: nuotraukos turėtų būti pakankamai didelės kokybės (bent 1200px pločio), tinkamo formato (JPG ar PNG), ir su aprašymais (alt tekstais) SEO tikslais.

Laikas ir dažnumas – kaip nerasti per daug ir per mažai

Vienas dažniausių klausimų, kurį gaunu: „Kaip dažnai turėtume skelbti naujienas?” Atsakymas, kaip ir daugelyje rinkodaros klausimų, yra: priklauso.

Bet yra keletas principų, kurie veikia beveik visada. Pirma, reguliarumas svarbesnis už dažnumą. Geriau skelbti vieną kokybišką naujieną per mėnesį reguliariai, nei penkias per vieną savaitę ir paskui tris mėnesius tylėti.

Mažoms ir vidutinėms įmonėms realistiškas tikslas būtų:
– Viena rimta naujiena svetainėje ir pranešimas spaudai per mėnesį ar du
– 2-3 įrašai socialiniuose tinkluose per savaitę (ne visi būtinai apie naujienas – gali būti ir kitas naudingas turinys)
– Vienas išsamesnis straipsnis ar tinklaraščio įrašas per mėnesį

Didelės įmonės gali sau leisti dažniau, bet tik jei turi ką pasakyti. Kokybė visada svarbesnė už kiekybę.

Kalbant apie laiką – kada skelbti? Tyrimai rodo, kad B2B auditorija aktyviausia antradieniais-ketvirtadieniais, 9-11 val. ryto ir 14-16 val. popiet. B2C auditorija dažnai aktyvesnė vakarais ir savaitgaliais. Bet vėlgi, jūsų auditorija gali būti kitokia – stebėkite savo analitikos duomenis ir testuokite.

Vienas svarbus patarimas: jei turite tikrai svarbią naujieną, neskelbkite jos penktadienio vakarą ar prieš šventes. Žiniasklaida tokiu metu mažiau aktyvi, o jūsų naujiena gali tiesiog paskęsti informacijos sraute.

Kaip matuoti sėkmę ir mokytis iš rezultatų

Skelbiame naujienas, bet kaip žinoti, ar tai veikia? Daugelis įmonių tiesiog skelbia ir tikisi geriausio. Tai kaip vairuoti su užrištomis akimis – galbūt ir pasieks tikslą, bet greičiausiai ne.

Štai ką turėtumėte stebėti:

Svetainės analitika – naudokite Google Analytics ar panašius įrankius. Žiūrėkite, kiek žmonių aplanko jūsų naujienų puslapius, kiek laiko praleidžia, ar pereina į kitus puslapius (pavyzdžiui, produktų ar kontaktų). Jei naujiena gauna daug peržiūrų, bet žmonės iš karto išeina, galbūt antraštė patraukli, bet turinys nuvilia.

Socialinių tinklų metrika – pasiekimas (kiek žmonių matė), įsitraukimas (kiek sąveikavo – patiko, komentavo, dalijosi), paspaudimai ant nuorodų. Facebook ir LinkedIn suteikia nemažai detalių duomenų. Stebėkite, kurios temos ir formatai veikia geriausiai.

Žiniasklaidos aprėptis – kiek publikacijų gavo jūsų pranešimas spaudai? Kokiose platformose? Kokia jų auditorija? Viena publikacija dideliame portale gali būti vertesnė už dešimt mažuose.

Tiesioginiai rezultatai – ar gavote užklausų po naujienos? Ar padidėjo pardavimai? Ar susisiekė potencialūs partneriai ar darbuotojai? Tai sunkiau išmatuoti, bet kartais galima tiesiogiai paklausti naujų klientų, kaip apie jus sužinojo.

Svarbu ne tik rinkti šiuos duomenis, bet ir juos analizuoti. Kas mėnesį ar ketvirtį pasižiūrėkite, kas veikė, o kas ne. Galbūt pastebėsite, kad vaizdo įrašai gauna dvigubai daugiau dėmesio už tekstą, arba kad tam tikros temos jūsų auditorijai įdomesnės.

Viena Panevėžio paslaugų įmonė, kuriai padėjau, pradėjo sistemingai analizuoti savo naujienas. Po trijų mėnesių jie suprato, kad jų auditorija labiausiai reaguoja į klientų sėkmės istorijas, o ne į produktų pristatymus. Jie pakeitė strategiją, ir jų įsitraukimas išaugo 150%.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Per daugelį metų, dirbdamas su įvairiomis Lietuvos įmonėmis, mačiau tas pačias klaidas kartojantis vėl ir vėl. Gera žinia – jų lengva išvengti, kai žinai, ko saugotis.

Klaida nr. 1: Rašymas sau, o ne auditorijai

Daugelis įmonių rašo taip, tarsi kalbėtų su savimi ar savo kolegomis. Pilna profesinio žargono, vidinių terminų, akronimų. Prisiminkite – jūsų auditorija greičiausiai nežino tiek, kiek jūs. Rašykite paprastai, aiškiai, žmogiškai.

Klaida nr. 2: Pernelyg reklaminis tonas

„Mes geriausi”, „Nepakartojama kokybė”, „Unikali galimybė” – tokie frazės žmones atbaido. Vietoj to, parodykite konkrečius faktus, skaičius, rezultatus. Užuot sakę „puiki kokybė”, pasakykite „99,8% klientų rekomenduoja mūsų paslaugas”.

Klaida nr. 3: Nenuoseklumas

Paskelbiate tris naujienas per savaitę, paskui du mėnesius nieko. Tai kenkia jūsų patikimumui ir algoritmams socialiniuose tinkluose. Geriau mažiau, bet reguliariai.

Klaida nr. 4: Ignoravimas komentarų ir klausimų

Jei kas nors komentuoja jūsų naujieną ar užduoda klausimą, atsakykite! Tai rodo, kad jūs aktyvūs ir rūpinatės savo auditorija. Be to, tai padidina įsitraukimą ir matomumą.

Klaida nr. 5: Neįtraukimas žmonių

Verslas – tai žmonės. Bet daugelis naujienų skamba taip, tarsi jas rašytų robotai apie robotus. Įtraukite savo komandos narius, parodykite jų veidus, citatas, istorijas. Žmonės jungiasi su žmonėmis, ne su įmonėmis.

Kai viskas susideda į vieną visumą

Efektyvi verslo naujienų sklaida internete nėra raketų mokslas, bet tai ir ne atsitiktinis procesas. Tai sisteminga veikla, reikalaujanti planavimo, nuoseklumo ir noro mokytis iš savo rezultatų.

Pradėkite paprastai. Nereikia iš karto kurti tobulos strategijos su dešimtimis kanalų ir kasdienėmis publikacijomis. Pasirinkite vieną ar du pagrindinius kanalus, kur tikrai yra jūsų auditorija. Sukurkite paprastą procesą – kas atsakingas už naujienas, kaip dažnai skelbiame, kokio formato turinį kuriame. Ir svarbiausia – pradėkite. Pirmoji naujiena nebus tobula, ir tai visiškai normalu.

Atminkite, kad kiekviena jūsų naujiena – tai galimybė. Galimybė parodyti savo ekspertizę, pasidalinti vertingomis žiniomis, pritraukti naujų klientų ar partnerių, sustiprinti santykius su esamais. Bet tai veikia tik tada, kai jūsų naujienos yra tikrai vertingos ir įdomios jūsų auditorijai.

Lietuvos verslo aplinka nedidelė, bet tai privalumas. Čia lengviau išsiskirti, lengviau užmegzti tiesioginius ryšius su žurnalistais ir influenceriais, lengviau pasiekti savo tikslinę auditoriją. Pasinaudokite šiomis galimybėmis.

Ir paskutinis dalykas – būkite autentiški. Nemeluokite, neperdedinėkite, nebandykite būti kažkuo, kas nesate. Žmonės jaučia netikrumą. Jūsų tikroji istorija, tikri pasiekimai ir tikros vertybės visada bus įdomesnės už dirbtinai sukurtą įvaizdį. Verslo naujienų sklaida internete – tai ne tik apie informacijos skleidimą, bet ir apie pasitikėjimo kūrimą. O pasitikėjimas prasideda nuo autentiškumo.