Kaip sukurti sėkmingą verslo tinklalapį Vilniuje: nuo domeno pasirinkimo iki pirmo kliento pritraukimo
Kodėl dar vienas straipsnis apie verslo tinklalapio kūrimą?
Internete rasite šimtus straipsnių apie tai, kaip sukurti verslo tinklalapį. Dauguma jų – tai paviršutiniški patarimai, kurie tinka bet kuriam miestui, bet kuriai šaliai, bet kuriam verslui. Problema ta, kad Vilnius nėra Londonas ar Berlynas. Čia veikia savos rinkos dinamikos, vietiniai paieškos įpročiai ir specifinės verslo sąlygos, kurių nerasite bendruose vadovuose.
Šiame straipsnyje nerasit magiškai veikiančių formulių ar pažadų, kad per savaitę tapsite rinkos lyderiais. Vietoj to – praktinė informacija, kuri padės išvengti dažniausių klaidų ir sutaupyti pinigų bei laiko. Nes dažniausiai verslo tinklalapių kūrimas Vilniuje prasideda nuo klaidų, o ne nuo sėkmės istorijų.
Domeno pasirinkimas: daugiau nei tik adresas internete
Daugelis verslų Vilniuje vis dar mano, kad domeno pasirinkimas – tai tik techninis formalumas. Registruoji bet kokį laisvą pavadinimą su .lt gale ir viskas. Realybė šiek tiek sudėtingesnė.
Pirmiausia, .lt domenas nėra vienintelė ir ne visada geriausia opcija. Jei jūsų verslas orientuotas tik į vietinę rinką Vilniuje, .lt turi prasmę. Bet jei planuojate plėstis į kitas šalis ar jau dirbate su užsienio klientais, .com ar .eu gali būti strategiškai protingesnis pasirinkimas. Pastebėjau, kad daugelis Vilniaus IT įmonių renkasi .com būtent dėl šios priežasties – tai suteikia tarptautiškumo įvaizdį.
Antra problema – domeno pavadinimo ilgis ir sudėtingumas. Lietuviški verslo pavadinimai dažnai būna ilgi, su daug priebalsių, kuriuos sunku įsiminti ir dar sunkiau įvesti be klaidų. Jei jūsų įmonės pavadinimas yra „Vilniaus baldų gamybos ir restauravimo centras”, nereikia būti genijumi, kad suprastumėte – tai ne idealus domeno pavadinimas.
Praktinis patarimas: Prieš registruodami domeną, paprašykite 5-10 žmonių jį užsirašyti po to, kai jiems jį pasakėte telefonu. Jei dauguma suklysta – tai blogas domenas. Taip pat patikrinkite, ar panašūs domenai jau nėra užimti konkurentų. Pavyzdžiui, jei registruojate baldai-vilnius.lt, o baldai-vilniuje.lt jau priklauso konkurentui, klientai gali painioti.
Dar vienas aspektas, kurį dažnai ignoruoja – domeno istorija. Jei perkate jau naudotą domeną, patikrinkite jo praeitį per Wayback Machine. Gali būti, kad anksčiau tame domene veikė abejotino turinio svetainė, ir Google jau turi tam domenui taikomas baudas. Tai ne teorija – realiai mačiau Vilniaus verslų, kurie pirko „gerą” domeną ir paskui stebėjosi, kodėl jų svetainė neindeksuojama.
Svetainės kūrimas: tarp pigiausio ir brangiausio varianto
Vilniuje galite sukurti verslo tinklalapį už 200 eurų arba už 20 000 eurų. Aišku, rezultatas bus skirtingas, bet ne visada proporcingai skirtingas. Čia ir slypi didžiausia problema – kaip suprasti, už ką iš tikrųjų mokate?
Pigiausi variantai – tai WordPress šablonai ar konstruktoriai kaip Wix, Squarespace. Jie veikia, jei jūsų verslas yra paprastas: kirpykla, kavinė, nedidelė konsultacijų įmonė. Problema ne ta, kad šie įrankiai blogi – problema ta, kad dauguma verslų jų nenaudoja tinkamai. Nusiperka šabloną už 50 eurų, įkelia kelias nuotraukas iš Google Images (autorių teisės? kas tai?), parašo tris sakinius apie save ir tikisi klientų antplūdžio.
Vidutinės klasės sprendimai – tai individualus dizainas ant WordPress ar kitos CMS platformos. Vilniuje tokią svetainę galite užsisakyti už 2000-5000 eurų. Čia jau gaunate pritaikytą dizainą, SEO pagrindus, greičiau veikiančią svetainę. Bet ir čia yra spąstai. Daugelis Vilniaus web dizaino agentūrų sutelkia dėmesį į tai, kaip svetainė atrodo, o ne į tai, kaip ji veikia verslo tikslams.
Konkretus pavyzdys: Mačiau Vilniaus restorano svetainę, kuri laimėjo dizaino konkursą. Atrodė nuostabiai – didžiulės nuotraukos, animacijos, interaktyvūs elementai. Problema? Svetainė užsikraudavo 8 sekundes, meniu buvo PDF failas, kurį reikėjo atsisiųsti, o rezervacijos sistema neveikė mobiliuose telefonuose. Rezultatas – graži, bet nenaudinga svetainė.
Brangiausi sprendimai – tai individualūs projektai su sudėtinga funkcionalumu: e-parduotuvės, rezervacijos sistemos, integracijos su kitomis sistemomis. Čia kalbame apie 10 000+ eurų investicijas. Tokios svetainės turi prasmę tik tada, kai jūsų verslas jau veikia ir generuoja pajamas. Pradedant verslą, tai dažniausiai perteklinė investicija.
SEO Vilniuje: vietinė specifika, apie kurią niekas nekalba
Paieškos optimizavimas Vilniuje turi savo ypatumų, kurių nerasite tarptautiniuose SEO vadovuose. Pirma – lietuvių kalba su savo linksniais, kirčiavimais ir žodžių formomis. Google algoritmai su tuo tvarkosi neblogai, bet ne idealiai.
Pavyzdžiui, jei optimizuojate svetainę frazei „baldų remontas Vilniuje”, turite pagalvoti ir apie kitas formas: „baldų remonto Vilniuje”, „baldų remontui Vilniuje”, „baldus remontuoti Vilniuje”. Skamba kvailai, bet realybėje žmonės ieško įvairiai, ir jūsų turinys turi atspindėti šią įvairovę natūraliai, ne dirbtinai kimšant raktažodžius.
Antra problema – Google My Business optimizavimas. Vilniuje daugelis verslų arba visai neturi GMB profilio, arba jis užpildytas puse. Tai milžiniška klaida, ypač jei jūsų verslas teikia paslaugas vietinėje rinkoje. Žmonės ieško „santechnikas Vilniuje” ar „buhalteris Vilniuje”, ir jei jūsų GMB profilis neoptimizuotas, jūs tiesiog neegzistuojate paieškos rezultatuose.
Ką daryti: Užpildykite GMB profilį 100%. Ne 80%, ne 90% – būtent 100%. Įkelkite nuotraukų (ne stock photos, o realių), surinkite atsiliepimų (taip, prašykite klientų jų palikti), atnaujinkite darbo valandas, pridėkite paslaugų sąrašą. Atsakinėkite į atsiliepimus – net į neigiamus. Google mato, ar jūsų profilis aktyvus, ir tai įtakoja reitingus.
Trečia specifika – konkurencija skirtingose nišose. Kai kuriose srityse Vilniuje konkurencija internete yra minimali. Pavyzdžiui, specializuotos B2B paslaugos, specifinės amatų paslaugos. Kitose – kaip nekilnojamasis turtas, teisininkai, buhalteriai – konkurencija yra žiauri. Jei esate tokioje nišoje, vien tik pagrindinių SEO dalykų neužteks. Reikės turinio strategijos, nuorodų kūrimo, galbūt net mokamos reklamos.
Turinys: kodėl jūsų „Apie mus” puslapis niekas neskaito
Dauguma Vilniaus verslo svetainių turi „Apie mus” puslapį, kuris skamba maždaug taip: „Mūsų įmonė įkurta 2015 metais. Teikiame aukščiausios kokybės paslaugas. Mūsų komanda – profesionalai su daugiamete patirtimi. Klientų pasitenkinimas – mūsų prioritetas.”
Šis tekstas nenaudingas niekam. Jis neatsako į klausimą, kuris domina potencialų klientą: „Kodėl turėčiau rinktis būtent jus?” Visi sako, kad teikia aukščiausios kokybės paslaugas. Visi tvirtina esantys profesionalai. Tai tušti žodžiai be prasmės.
Geras turinys verslo svetainėje turi atlikti kelis darbus vienu metu: paaiškinti, ką darote; įrodyti, kad darote tai gerai; įtikinti, kad esate geresnis pasirinkimas nei konkurentai; ir paskatinti kontaktuoti. Tai daug sudėtingiau, nei parašyti keletą bendrų frazių.
Praktiškas pavyzdys: Vietoj „Teikiame buhalterines paslaugas Vilniuje” parašykite: „Padedame Vilniaus mažoms įmonėms sutvarkyti apskaitą taip, kad jūs galėtumėte sutelkti dėmesį į verslą, o ne į skaičiavimus. Vidutinis klientas sutaupo 15 valandų per mėnesį, kurias anksčiau skyrė dokumentų tvarkymui.” Matote skirtumą? Antrasis variantas konkretus, orientuotas į naudą ir pasakoja istoriją.
Kita problema – tinklaraščio skyrius, kuris atnaujinamas kartą per metus. Jei negalite palaikyti aktyvaus tinklaraščio, geriau jo visai neturėkite. Paskutinis įrašas iš 2021 metų rodo, kad svetainė neprižiūrima, o tai kelia abejonių dėl viso verslo aktualumo.
Jei vis dėlto nusprendžiate turėti tinklaraštį, rašykite apie tai, kas tikrai domina jūsų klientus. Ne apie tai, kad dalyvavote parodoje ar gavote sertifikatą. Rašykite apie problemas, kurias sprendžiate, apie dažniausius klausimus, kuriuos gaunate, apie praktinius patarimus. Tai turinys, kurį žmonės ieško ir kuris padeda SEO.
Techninis greitis ir mobilumas: ne tik dizainerių reikalas
Čia prasideda ta dalis, kurią dauguma Vilniaus verslų ignoruoja, kol nepastebi, kad svetainė veikia lėtai kaip vėžlys. Svetainės greitis nėra tik techninis parametras – tai tiesiogiai veikia jūsų pajamas.
Google duomenimis, jei svetainė užsikrauna ilgiau nei 3 sekundes, 53% mobiliųjų vartotojų ją palieka. Vilniuje, kur mobiliuoju internetu naudojasi dauguma žmonių, tai reiškia, kad pusė jūsų potencialių klientų išeina prieš net pamatę, ką siūlote.
Problema ta, kad daugelis web dizainerių Vilniuje sutelkia dėmesį į vizualinę pusę ir ignoruoja technines detales. Didžiulės nesuspaustos nuotraukos, per daug skriptų, neoptimizuotas kodas – tai įprastos problemos, kurias matau nuolat.
Ką tikrinti: Naudokite Google PageSpeed Insights įrankį. Jis nemokamas ir parodo, kas lėtina jūsų svetainę. Jei jūsų rezultatas žemiau 50 balų mobiliesiems įrenginiams, turite problemą. Jei žemiau 30 – turite didelę problemą. Paprašykite savo web dizainerio tai sutvarkyti arba ieškokite kito.
Mobilumas – tai ne tik tai, kad svetainė „atrodo gerai” telefone. Tai reiškia, kad visa funkcionalumas veikia, mygtukai pakankamai dideli, kad juos būtų galima paspausti pirštu, tekstas skaitomas be priartinimo, formos lengvai užpildomos. Išbandykite savo svetainę telefone patys. Ne tik pagrindiniame puslapyje – visose svarbiose vietose: kontaktų formoje, paslaugų puslapiuose, tinklaraštyje.
Konversijos: kai svetainė graži, bet neveikia
Čia prasideda skausmingiausias klausimas daugeliui Vilniaus verslų: kodėl svetainė gauna lankytojų, bet negauna užklausų? Atsakymas dažniausiai slypi konversijos optimizavime, apie kurį daugelis net negalvoja kurdami svetainę.
Konversija – tai veiksmas, kurį norite, kad lankytojas atliktų: užpildytų kontaktų formą, paskambintų, užsisakytų paslaugą, nusipirktų produktą. Jei jūsų svetainė neturi aiškaus konversijos kelio, lankytojai tiesiog panaršo ir išeina.
Dažniausios klaidos: kontaktų forma paslėpta kažkur „Kontaktai” puslapyje, telefonas nenurodytas kiekviename puslapyje, nėra aiškaus kvietimo veikti (call-to-action), per daug pasirinkimų, kurie glumina lankytoją.
Realus atvejis: Vilniaus teisininko svetainė turėjo gražų dizainą, gerą turinį, bet beveik negaudavo užklausų. Problema? Kontaktų forma prašė užpildyti 12 laukų, įskaitant asmens kodą ir gimimo datą. Kas norės tai daryti tik tam, kad užduotų klausimą? Supaprastinus formą iki 3 laukų (vardas, el. paštas, žinutė), užklausų skaičius išaugo 400%.
Kitas aspektas – pasitikėjimo elementai. Vilniaus rinkoje žmonės vis dar nori matyti įrodymus, kad verslas tikras ir patikimas. Tai gali būti klientų atsiliepimai (tikri, ne sugalvoti), logotipai įmonių, su kuriomis dirbate, sertifikatai, narystės profesinėse asociacijose. Bet ne per daug – svetainė neturi atrodyti kaip sertifikatų muziejus.
Reklama ir pirmieji klientai: realistiniai lūkesčiai
Dabar atėjo laikas kalbėti apie tai, kaip pritraukti pirmuosius klientus per naują svetainę. Ir čia prasideda didžiausios iliuzijos. Daugelis Vilniaus verslų mano, kad užtenka sukurti svetainę, ir klientai patys ateis. Taip neveikia.
Organinė paieška (SEO) duoda rezultatus po 3-6 mėnesių, kartais ilgiau. Jei jums reikia klientų greičiau, reikia mokamos reklamos. Google Ads, Facebook/Instagram reklama, galbūt LinkedIn, jei esate B2B sektoriuje.
Vilniuje Google Ads konkurencija ir kainos labai skiriasi priklausomai nuo niša. Pavyzdžiui, raktažodis „advokatas Vilniuje” gali kainuoti 5-10 eurų už paspaudimą, o „meistras Vilniuje” – 0.50-1 eurą. Tai reiškia, kad jūsų reklamos biudžetas turi atitikti jūsų nišą.
Praktinis patarimas: Pradėkite su mažu biudžetu – 10-15 eurų per dieną – ir testuokite. Stebėkite, kurie raktažodžiai duoda rezultatus, kurie tik išleidžia pinigus. Po mėnesio turėsite pakankamai duomenų, kad suprastumėte, ar Google Ads jums veikia, ar ne.
Facebook/Instagram reklama Vilniuje veikia geriau B2C verslams: restoranams, grožio salonams, parduotuvėms, renginių organizatoriams. B2B verslams ji dažnai yra pinigų švaistymas, nors yra išimčių. Čia svarbu tikslinis auditorijos nustatymas – ne tik Vilnius, bet ir amžius, interesai, elgesys.
Kitas būdas pritraukti pirmuosius klientus – tinklaveiksla (networking) ir partnerystės. Vilnius nėra didelis miestas, verslo bendruomenė gana glausti. Dalyvavimas verslo renginiuose, bendradarbiavimas su papildomų paslaugų teikėjais, rekomendacijų sistema – tai veikia geriau, nei daugelis mano. Svetainė čia tampa ne pagrindinis klientų šaltinis, o įrankis, kuris sustiprina jūsų patikimumą, kai žmogus jau apie jus sužinojo iš kitų šaltinių.
Kai svetainė jau veikia: kas toliau?
Didžiausia klaida – manyti, kad svetainės kūrimas baigiasi jos paleidimo dieną. Realybėje tai tik pradžia. Svetainė reikalauja nuolatinio dėmesio: turinio atnaujinimo, techninės priežiūros, optimizavimo pagal vartotojų elgesį.
Įdiekite Google Analytics ir Google Search Console. Tai nemokamos priemonės, kurios parodo, kaip žmonės randa jūsų svetainę, ką joje daro, kur išeina. Be šių duomenų jūs tiesiog spėliojate, kas veikia, o kas ne.
Stebėkite konversijų rodiklius. Kiek lankytojų tampa klientais? Jei svetainę per mėnesį aplanko 1000 žmonių, o užklausų gaunate 5, jūsų konversijos rodiklis yra 0.5%. Tai prasta. Vidutiniškai turėtų būti bent 2-3%, priklausomai nuo niša. Jei jūsų rodiklis žemas, reikia optimizuoti – keisti tekstus, formas, dizainą, kol rezultatai pagerės.
Atnaujinkite turinį reguliariai. Ne būtinai kas savaitę, bet bent kartą per kelis mėnesius. Pridėkite naujų paslaugų, atnaujinkite kainas, parašykite naują tinklaraščio įrašą. Google mėgsta aktyvias svetaines ir reitinguoja jas aukščiau.
Saugumas ir atsarginės kopijos – tai ne pasirinkimas, o būtinybė. Vilniuje mačiau verslų, kurie prarado visą svetainę dėl įsilaužimo ar serverio gedimo, ir neturėjo atsarginių kopijų. Tai katastrofa, kurios galima išvengti už kelis eurus per mėnesį.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – klausykite savo klientų. Jei keli klientai sako, kad negalėjo rasti jūsų telefono numerio, pridėkite jį ryškiau. Jei žmonės klausia tų pačių klausimų, sukurkite DUK skyrių. Svetainė turi evoliucionuoti kartu su jūsų verslu ir klientų poreikiais.
Ką daryti pirmiausia, jei dar neturite svetainės
Jei skaitote šį straipsnį ir vis dar neturite verslo svetainės Vilniuje, nesijaudinkite – geriau vėliau nei niekada. Bet pradėkite teisingai, ne chaotiškai.
Pirmas žingsnis – apibrėžkite tikslą. Kodėl jums reikia svetainės? „Nes visi turi” – tai ne tikslas. Ar norite gauti užklausų? Parduoti produktus? Rodyti savo portfolio? Skirtingi tikslai reikalauja skirtingų sprendimų.
Antras žingsnis – išsiaiškinkite, ką daro jūsų konkurentai. Ne tam, kad kopijuotumėte, o tam, kad suprastumėte, kas veikia jūsų nišoje Vilniuje. Pažiūrėkite jų svetaines, kaip jie pristatomi paieškoje, kokį turinį kuria. Raskite spragas, kurias galite užpildyti geriau.
Trečias žingsnis – nustatykite realistinį biudžetą. Jei galite skirti tik 500 eurų, nepirkite individualaus dizaino už 5000 eurų. Pradėkite su tuo, ką galite sau leisti, ir planuokite svetainę taip, kad vėliau galėtumėte ją plėsti. Geriau paprasta, bet veikianti svetainė nei brangi, bet nebaigta.
Ketvirtas žingsnis – raskite tinkamą partnerį. Jei kuriate patys – įsitikinkite, kad turite laiko ir žinių. Jei samdote – nerinkitės tik pagal kainą. Pigiausias pasiūlymas dažniausiai baigiasi papildomomis išlaidomis vėliau. Klausinėkite apie patirtį, prašykite pavyzdžių, kalbėkitės su ankstesniais klientais.
Penktas žingsnis – planuokite ilgalaikėje perspektyvoje. Svetainė nėra vienkartinė investicija. Tai nuolatinis procesas, reikalaujantis laiko, dėmesio ir kartais papildomų investicijų. Jei nesate pasirengę tam, galbūt jums pakaks paprasčiausio Facebook puslapio. Bet jei norite rimto verslo, rimta svetainė yra būtinybė.
Vilniaus verslo aplinkoje svetainė jau seniai nėra prabanga – tai pagrindinis įrankis, kuris veikia 24/7, pritraukia klientus ir kuria jūsų įvaizdį. Bet tik tada, kai ji sukurta protingai, ne vien dėl to, kad „reikia turėti”. Tikėkimės, šis straipsnis padėjo suprasti, kaip tai padaryti teisingai.