Kaip Vilniaus verslininkai išnaudoja naujienų portalus savo prekės ženklo stiprinimui: praktinis vadovas
Žodis, kuris pasiekia tūkstančius
Vilnius – miestas, kuriame verslas auga ne tik biurų pastatuose ar prekybos centruose, bet ir ekranų šviesoje. Naujienų portalai čia seniai nustojo būti vien žurnalistų teritorija. Šiandien jie – savotiška miesto aikštė, kur susitinka idėjos, žmonės ir pinigai. Ir tie verslininkai, kurie tai suprato anksčiau už kitus, jau seniai skaičiuoja dividendus.
Bet kaip tai veikia praktiškai? Ne abstrakčiai, ne teoriškai – o taip, kaip iš tikrųjų vyksta Gedimino prospekto kavinėse ir Užupyje įsikūrusiuose startuolių biuruose?
Mokamas turinys, kuris neatrodo kaip reklama
Pirmasis ir bene svarbiausias įrankis – vadinamasis native content arba natyvus turinys. Tai straipsniai, kurie atrodo kaip redakcinis tekstas, tačiau yra užsakyti ir apmokėti verslo. Delfi, 15min, LRT.lt – visi didieji portalai siūlo tokias galimybes, ir Vilniaus verslininkai jas naudoja su malonumu.
Gudrybė ta, kad skaitytojas nesąmoningai suteikia tokiam turiniui daugiau pasitikėjimo nei paprastam reklaminiui skydeliui. Jei žmogus skaito straipsnį apie tai, kaip Vilniaus odontologijos klinika keičia požiūrį į dantų gydymą, jis nesijunta stumiamas pirkti – jis tiesiog skaitinėja. O prekės ženklas įsirėžia į atmintį tyliai, be spaudimo.
Svarbu suprasti: tai ne apgaulė, o komunikacijos forma. Skirtumas tarp blogai ir gerai padaryto native content – vertė skaitytojui. Jei tekstas moko, žavi ar sprendžia problemą, jis veikia. Jei tik giria produktą – žmonės tai jaučia iš pirmo sakinio.
Ekspertinis balsas kaip prekės ženklo pamatas
Kitas kelias – tapti ekspertu portalo akyse. Tai reiškia, kad žurnalistai pradeda skambinti būtent tau, kai reikia komentatoriaus. Finansų klausimais – vienas Vilniaus buhalterijos įmonės vadovas. Nekilnojamojo turto tendencijomis – kitas. Šie žmonės nemoka už savo buvimą straipsniuose, tačiau jų vardai ir įmonių pavadinimai pasirodo reguliariai.
Kaip ten patekti? Pradžia paprastesnė, nei atrodo. Reikia aktyviai siųsti komentarus redakcijoms, reaguoti į aktualijas, siūlyti savo perspektyvą temomis, kurios jau yra darbotvarkėje. Žurnalistai nuolat ieško šaltinių – ir tas, kuris atsako greitai bei aiškiai, greitai tampa pirmuoju numeriu telefonų knygoje.
Ilgainiui toks ekspertinis statusas tampa neįkainojamu turtu. Žmonės neperka iš nežinomų – jie perka iš tų, kurių vardą matė, girdėjo, skaitė.
Renginiai, kurie generuoja turinį patys
Vilniaus verslininkai išmoko dar vieną triuką: organizuoti renginius, kurie patys save reklamuoja per žiniasklaidą. Konferencija, diskusija, apdovanojimai – visa tai yra pretekstas portalams parašyti straipsnį. O straipsnyje – organizatoriaus vardas, logotipas, citata.
Tai reikalauja investicijų, bet grąža dažnai viršija lūkesčius. Ypač kai renginys sujungia kelis žaidėjus – tada ir žiniasklaidos dėmesys didesnis, ir išlaidos dalijamos.
Ten, kur verslas tampa istorija
Galiausiai – ir tai bene svarbiausia – stipriausi Vilniaus prekės ženklai naujienų portaluose pasirodo ne todėl, kad moka, o todėl, kad turi ką pasakyti. Jų istorija įdomi. Jų sprendimai provokuoja diskusiją. Jų nesėkmės – taip pat viešos, nes autentiškumas šiandien vertinamas labiau nei tobulumas.
Verslas, kuris drįsta būti matomas su visais savo kampais ir prieštaravimais, ilgainiui tampa ne tik prekės ženklu, bet ir miesto dalimi. O tai – vertė, kurios jokia reklama tiesiogiai nenupirks. Naujienų portalai čia tėra veidrodis. Klausimas – ką tu į jį atneši rodyti.
