Kaip Vilniaus verslininkai keičia žaidimo taisykles: sėkmės istorijos, kurias reikia žinoti

Vilnius – miestas, kuriame verslas auga kitaip

Jei manote, kad Vilnius tėra nedidelis Rytų Europos miestas, kuriame verslas klumpa ant biurokratijos ir mentaliteto kliūčių – verta peržiūrėti šį požiūrį. Per pastarąjį dešimtmetį čia išaugo ne vienas projektas, kuris ne tik išgyveno, bet ir pradėjo diktuoti sąlygas tarptautinėje rinkoje. Ir tai nėra atsitiktinumas.

Vilniaus verslo ekosistema yra savotiška – ji nėra tokia agresyvi kaip Londono ar Berlyno, bet turi kažką, ko toms rinkoms kartais trūksta: žmonės čia dar žino vienas kito vardus. Ryšiai kuriami ne per LinkedIn žinutes, o per kavą „Caffè Nero” ar pokalbį konferencijoje. Ir būtent iš tokių pokalbių gimsta projektai, kurie vėliau nustebina.

Kevin Bacon efektas lietuviškame versle

Yra toks sociologinis principas – kad bet du žmonės pasaulyje susiję per ne daugiau kaip šešis pažįstamus. Vilniuje tas skaičius turbūt artimesnis dviem. Ir tai – didžiulis pranašumas.

Paimkime Vinted – platformą, kuri prasidėjo kaip idėja apie drabužių mainus tarp draugių, o šiandien verta daugiau nei tris milijardus eurų. Arba Nord Security, kurio produktai – NordVPN, NordPass – naudojami milijonų žmonių visame pasaulyje, nors pati įmonė ilgą laiką buvo beveik nematoma viešojoje erdvėje. Šie pavyzdžiai rodo, kad Vilniaus verslininkai išmoko kažko svarbaus: nereikia triukšmauti, reikia dirbti.

Tomas Okmanas, vienas iš ankstyvųjų lietuviško startuolių ekosistemos dalyvių, yra sakęs, kad lietuviai turi savybę, kurios sunku išmokyti – gebėjimą tyliai išspręsti problemą, kol kiti dar diskutuoja apie jos egzistavimą. Tai skamba kaip komplimentas, ir iš tikrųjų toks ir yra.

Kodėl čia veikia tai, kas kitur neveikia

Vienas dalykas, kurį pastebite kalbėdamas su Vilniaus verslininkais – jie nevengia nesėkmių. Ne todėl, kad jiems nesvarbu, bet todėl, kad čia susiformavo kultūra, kurioje pabandyti ir nepavykti yra geriau nei nepabandyti. Tai nėra savaime suprantama – daugelyje Europos šalių viena nesėkmė gali uždaryti duris metams.

Be to, Vilnius turi geografinį ir laiko juostos pranašumą – dirbant su Azijos partneriais ryte ir Amerikos vakare, Lietuva atsiduria beveik idealioje vietoje. Tai skamba kaip smulkmena, bet praktikoje tai reiškia, kad vilniečiai gali turėti produktyvius pokalbius su abiem pusrutulio pusėmis per vieną darbo dieną.

Taip pat neverta nuvertinti Vilniaus universiteto ir technologijų bendruomenės indėlio. Programuotojai, duomenų analitikai, finansų specialistai – jų čia yra, jie gerai išsilavinę ir, svarbiausia, dar nenori visi bėgti į Londoną. Bent jau ne visi.

Žmonės, kurie keičia taisykles – ir kaip jie tai daro

Vienas įdomiausių pastarojo meto pavyzdžių – fintech sektorius. Vilnius tapo vienu pagrindinių fintech centrų Europoje ne per naktį, bet per nuoseklų darbą: reguliacinė aplinka buvo pritaikyta, atsirado specialios licencijos, ir miestas pradėjo aktyviai komunikuoti apie save tarptautiniu mastu. Šiandien čia veikia daugiau nei 200 fintech įmonių – tai ne tik skaičius, tai ekosistema su savo taisyklėmis, žaidėjais ir kultūra.

Arba paimkime mažesnius, bet ne mažiau įdomius pavyzdžius. Tesonet – technologijų holdingo kompanija, kuri be didelio triukšmo išaugo į vieną didžiausių darbdavių IT sektoriuje Lietuvoje. Jie neieškojo žiniasklaidos dėmesio, jie tiesiog kūrė produktus, kurie veikė.

Arba Kilo Health – skaitmeninės sveikatos startuolis, kuris per kelerius metus tapo vienu sparčiausiai augančių Europoje. Jų modelis paprastas: suprasti, ko žmonėms reikia, ir duoti tai greičiau nei konkurentai. Lengva pasakyti, sunku padaryti – bet jie padarė.

Kai istorijos tampa pamokos

Visas šias istorijas sieja keli bendri bruožai, ir jei jūs pats galvojate apie verslą – verta juos užsirašyti. Pirma, nė vienas iš šių projektų neprasidėjo nuo tobulo plano. Jie prasidėjo nuo problemos, kurią kažkas norėjo išspręsti. Antra, visi jie investavo į žmones anksčiau, nei tai atrodė būtina. Trečia – ir tai galbūt svarbiausia – jie nesustojo, kai tapo sunku.

Vilnius šiandien yra miestas, kuriame verslo sėkmė nėra egzotika. Ji vis dar reikalauja darbo, drąsos ir šiek tiek laimės – kaip ir visur kitur. Bet čia yra kažkas papildomo: bendruomenė, kuri tikisi, kad pavyks. Ir tas lūkestis, kaip paaiškėja, turi realią vertę.

Jei dar nežinojote šių istorijų – dabar žinote. O jei žinojote – galbūt verta pažvelgti į jas ne kaip į įkvėpimo šaltinius, bet kaip į veikiančius modelius, iš kurių galima ko nors išmokti.