Kaip išmokyti vaiką finansinio raštingumo: praktiniai patarimai tėvams nuo darželio iki paauglystės

Kodėl finansinis raštingumas turėtų prasidėti dar lopšelyje

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus stovėjau parduotuvėje ir stebėjau, kaip mano draugės penkiametė dukra rėkė reikalaudama dar vienos Barbie lėlės. Mama nervingai žvalgėsi į šalis, o galiausiai nusileido – bet ką, kad tik vaikas nutiltų. Tą vakarą ilgai kalbėjomės apie tai, kaip sunku vaikams paaiškinti pinigų vertę, kai jie auga pasaulyje, kur viskas atrodo taip lengvai prieinama.

Realybė tokia, kad finansinis raštingumas nėra kažkas, ką vaikai tiesiog „sugaus” užaugę. Tai įgūdis, kurį reikia ugdyti palaipsniui, kaip ir bet kurį kitą. Problema ta, kad daugelis tėvų patys jaučiasi nesaugiai kalbėdami apie pinigus. Gal patys neturime idealios finansinės istorijos, gal mūsų tėvai apie pinigus kalbėjo tik uždaromis durimis arba visai nekalbėjo. Bet štai ką supratau bendraudama su finansų konsultantais ir patyriais tėvais – nereikia būti finansų guru, kad išaugintum finansiškai raštingą vaiką. Reikia tik pradėti.

Darželio amžius: kai pinigai tampa tikri

Trijų-penkių metų vaikams pinigai dažnai atrodo kaip žaidimo kortelės – spalvoti popieriukai ir blizgučiai monetėlės. Šiame amžiuje svarbiausia padėti vaikui suprasti, kad pinigai nėra begaliniai ir kad už juos galima įsigyti daiktų.

Viena mama pasidalijo su manimi genialiu triuku: ji pradėjo naudoti skaidrius stiklainius vietoj kiaulyčių. Kodėl? Nes vaikai šiame amžiuje mąsto labai konkrečiai – jie turi MATYTI, kaip pinigai kaupiasi. Kai jos sūnus norėjo naują žaislinį sunkvežimį, jie kartu paskaičiavo, kiek monetų reikia. Kiekvieną kartą, kai vaikas gaudavo monetą už nedidelius namų darbus (sudėtus žaislus, pagelbėtą mamai), jis matė, kaip stiklainis pildosi. Po trijų savaičių jie nuėjo į parduotuvę, išpylė visas monetas ir pirko tą sunkvežimį. Vaikas buvo laimingesnis nei bet kada anksčiau, nes JISAI užsidirbo tą žaislą.

Štai keletas praktinių dalykų, kuriuos galite daryti su darželinukais:

Leiskite jiems patiems atiduoti pinigus kasoje. Taip, eilė gali šiek tiek palaukti. Taip, vaikas gali išmesti monetas ant grindų. Bet tai reali patirtis, kuri moko, kad už daiktus reikia mokėti.

Žaiskite parduotuvės žaidimą namuose. Pažymėkite kainomis žaislus ir leiskite vaikui „pirkti” naudojant tikras (arba žaidimo) monetas. Tai padeda suprasti, kad skirtingi daiktai kainuoja skirtingai.

Kalbėkite garsiai apie savo pasirinkimus. „Šiandien nepirksime saldumynų, nes šią savaitę jau pirkome. Pinigus taupome ekskursijai į zoologijos sodą.” Vaikai klauso ir mokosi iš tokių kasdienių komentarų daugiau, nei manome.

Pradinukai: kai atsiranda matematika ir pasirinkimai

Šešerių-dešimties metų vaikai jau gali atlikti paprasčiausius matematinius veiksmus, o tai atidaro visai naujų galimybių. Vienas tėtis pasakojo, kaip jis pradėjo duoti savo septynmetei dukrai savaitinę „algą” – 5 eurus per savaitę. Bet ne tiesiog taip. Jie kartu sukūrė sistemą: 2 eurai – taupymui ilgalaikiams tikslams, 2 eurai – laisvai išleisti, 1 euras – pasidalinti (labdarai ar dovanoms).

Iš pradžių mergaitė nenorėjo nieko dėti į taupymo stiklainį. Norėjo viską išleisti saldainiams ir lipdukams. Bet po mėnesio, kai ji pamatė draugę su nauju dviračiu, staiga suprato – jei ji būtų taupius, galėtų ir ji turėti kažką didesnio. Tai buvo lūžio momentas. Niekas jos neverčė, niekas neskaitė paskaitos. Ji pati priėjo prie išvados, o tai yra neįkainojama.

Šiame amžiuje vaikai jau gali:

Skaityti kainas parduotuvėje ir palyginti. Padarykite iš to žaidimą – kas ras pigesnį jogurtą? Kas pamatys, kuriame pakuote sausainių yra daugiau?

Suprasti skirtumą tarp „noriu” ir „reikia”. Tai sudėtinga net suaugusiems, bet galite pradėti paprastai. Maistas – reikia. Nauja video žaidimas – noriu. Batai, kai seni per maži – reikia. Treti batai, nes gražūs – noriu.

Užsidirbti pinigų už papildomus darbus. Čia svarbu atskirti: paprasti namų darbai (sudėti savo daiktus, padėti stalą) yra šeimos narystės dalis, už tai nemokama. Bet papildomi darbai (išplauti automobilį, išravėti piktžoles) gali būti apmokėjimo verti.

Viena mama pasidalijo, kad jos sūnus norėjo brangaus „Lego” rinkinio. Vietoj to, kad tiesiog nupirktų, ji pasiūlė planą: ji sumoka pusę, jei jis sutaupo kitą pusę. Vaikui prireikė trijų mėnesių. Kai pagaliau jie nusipirko tą rinkinį, berniukas su juo elgėsi tarsi su brangenybe – nes žinojo, kiek pastangų kainavo.

Paauglystė: kai pinigai susitinka su spaudimu ir socialiniais tinklais

Štai kur tampa sudėtinga. Paaugliai jau turi savo nuomonę, draugų įtaką ir begalę norų, kuriuos nuolat kursto reklamos bei influenceriai. Viena penkiolikmetės merginos mama man prisipažino, kad jos dukra verkė, nes neturėjo „tinkamų” sportbačių – ne bet kokių, o tų, kuriuos dėvi visi klasėje.

Tai buvo skausmingas momentas. Mama norėjo pasakyti „neišgalėsim” ir užbaigti pokalbį, bet vietoj to ji padarė ką kita. Atsisėdo ir atvirai parodė dukrai šeimos biudžetą. Ne visų skaičių, bet bendrą vaizdą – kiek kainuoja būstas, maistas, komunalinės paslaugos, automobilis. Ir kiek lieka „laisvų” pinigų. Mergina buvo šokiruota. Ji niekada nesusimąstė, kad nuoma kainuoja tiek daug.

Paskui jos mama pasiūlė kompromisą: ji gali turėti tuos brangius batus, bet tada turės atsisakyti ko nors kito – gal vasaros stovyklos arba dalies gimtadienio šventės biudžeto. Arba gali palaukti ir pati prisidėti užsidirbdama. Mergina pasirinko palaukti ir užsidirbti. Ir žinote ką? Kai ji pagaliau nusipirko tuos batus iš dalies už savo pinigus, ji jais rūpinosi geriau nei bet kuo anksčiau.

Banko sąskaita ir kortelė – didžioji atsakomybė

Daugelis tėvų klausia, kada atidaryti vaikui banko sąskaitą. Iš patirties galiu pasakyti – apie 12-13 metų yra geras amžius, bet svarbu, kaip tai daroma. Vienas tėtis pasakojo, kad jis atidarė sūnui sąskaitą su debetine kortele, bet pirmąjį mėnesį jie kiekvieną vakarą kartu peržiūrėdavo išlaidas. Kiekviena. Viena.

Berniukas greitai suprato, kad tos 3 eurų kavos kavinėje, perkamos penkis kartus per savaitę, sudaro 60 eurų per mėnesį. Jis buvo priblošktas. Niekas jam neskaitė paskaitos, jis tiesiog pamatė skaičius. Kitą mėnesį jis pradėjo nešiotis kavą iš namų ir sutaupytus pinigus panaudojo naujam žaidimui.

Keletas svarbių dalykų apie paauglius ir pinigus:

Leiskite jiems daryti klaidas, kol sumos dar nedidelės. Geriau išleisti 20 eurų kvailai būnant penkiolikos, nei 2000 eurų būnant dvidešimt penkių.

Kalbėkite apie skolas ir kreditus PRIEŠ jiems reikiant. Paaiškinkite, kaip veikia palūkanos. Yra puikių internetinių skaičiuoklių, kurios parodo, kaip 100 eurų skola gali virsti 150 eurų, jei mokama tik minimalus mokėjimas.

Aptarkite socialinių tinklų įtaką. Influenceriai gauna pinigus už reklamą – jie nėra jūsų draugai, kurie dalijasi patarimais. Tai verslas. Paaugliai turi tai suprasti.

Klaidos, kurių geriau vengti

Per savo pokalbius su įvairiomis šeimomis pastebėjau keletą pasikartojančių klaidų. Pirmoji – visiškas tylėjimas apie pinigus. Viena moteris prisipažino, kad jos tėvai niekada nekalbėjo apie pinigus, ir ji užaugo manydama, kad jų šeima turtinga, nors iš tikrųjų jos tėvai gyveno nuo algos iki algos. Kai ji išvyko į universitetą ir susidūrė su realybe, tai buvo šokas.

Antra klaida – priešingybė pirmosios. Kai kurie tėvai per daug apkrauna vaikus finansinėmis problemomis. Aštuonmetis neturi nešioti naštos, jausdamas atsakomybę už šeimos finansus. Yra skirtumas tarp mokymo ir perkrovimo.

Trečia – pinigų naudojimas kaip bausmės ar atlygio už elgesį. „Jei gerai mokysies, duosiu 10 eurų.” Tai sukuria klaidingą ryšį. Mokymasis yra svarbu dėl savęs, ne dėl pinigų. Geriau mokėti už konkrečius darbus, ne už tai, kas ir taip turėtų būti daroma.

Ketvirta – gelbėjimas iš bet kokios situacijos. Jei paauglys išleido visus pinigus per pirmąją savaitės dieną, o dabar nori eiti su draugais į kiną – neduokite papildomų. Leiskite patirti pasekmes. Kitą kartą jis/ji geriau planuos.

Technologijos – pagalbininkas ar priešas?

Šiuolaikiniai vaikai auga skaitmeniniame pasaulyje, kur pinigai dažnai yra tik skaičiai ekrane. Tai gali būti ir privalumas, ir iššūkis. Viena mama pasakojo, kad jos dvylikametis sūnus visiškai nesuprato, kad „Apple Pay” – tai tikri pinigai. Jam atrodė, kad tai tiesiog magija, kuri leidžia pirkti.

Yra puikių programėlių, skirtų vaikams mokyti finansinio raštingumo. Kai kurios leidžia tėvams nustatyti užduotis, mokėti virtualią „algą” ir stebėti, kaip vaikas tvarko pinigus. Bet svarbu nepamiršti ir fizinių pinigų, ypač su mažesniais vaikais. Yra kažkas apčiuopiamo ir realaus, kai laikai monetą rankoje.

Vienas tėtis sugalvojo gerą sistemą: jo paaugliai gauna 70% savo „algos” į banko sąskaitą, o 30% grynais. Taip jie mokosi valdyti abu formatus. Grynaisiais jie gali pirkti smulkmenas, o sąskaitoje kaupia didesniems tikslams.

Labdara ir dalijimasis – pamirštasis finansinio raštingumo aspektas

Kažkaip retai kalbame apie tai, bet mokyti vaikus dalintis ir aukoti yra svarbi finansinio raštingumo dalis. Viena šeima turi tradiciją: kartą per metus jie visi kartu peržiūri labdaros organizacijas ir kiekvienas šeimos narys (įskaitant vaikus) pasirenka vieną, kuriai aukos. Vaikai gauna nedidelę sumą iš šeimos biudžeto ir patys nusprendžia, kam ją skirti.

Devynmetis berniukas pasirinko gyvūnų prieglaudą, nes myli šunis. Dvylikmetė mergina – organizaciją, kuri padeda mergaitėms mokytis programavimo. Tai mokė juos ne tik duoti, bet ir mąstyti apie vertybes, kas jiems svarbu, ir kaip pinigai gali padėti kitiems.

Dalijimasis ne visada reiškia labdarą. Tai gali būti ir dovanos draugams, šeimos nariams. Viena mama pasakojo, kaip jos dukra sutaupė pinigų ir nupirko dovaną jaunesniam broliui – ne gimtadienio proga, tiesiog taip. Tai buvo nuostabus momentas, parodantis, kad mergaitė suprato: pinigai gali būti naudojami ne tik sau, bet ir kitiems džiaugsmui kurti.

Kai pinigai tampa tikru gyvenimo įrankiu

Finansinis raštingumas nėra vienkartinė pamoka ar paskaita. Tai nuolatinis procesas, kuris keičiasi kartu su vaiku. Tai, kas veikė su penkiamečiu, neveiks su penkiolikmečiu. Bet pagrindas lieka tas pats – atviras pokalbis, praktinė patirtis ir leidimas mokytis iš klaidų.

Viena mama, kurios dukra dabar studijuoja universitate, pasidalijo, kad didžiausias jos pasididžiavimas buvo, kai dukra paskambino ir pasakė: „Mama, ačiū, kad išmokai mane valdyti pinigus. Visi mano bendrabučio draugai gyvena nuo paskolos iki paskolos, o aš turiu santaupų ir biudžetą.” Tai neįvyko per naktį. Tai buvo metų ir metų kasdienių mažų pamokų rezultatas.

Finansinis raštingumas duoda vaikams ne tik gebėjimą valdyti pinigus. Jis duoda pasitikėjimą savimi, gebėjimą planuoti, atsakomybę ir supratimą, kad jie gali kontroliuoti savo gyvenimą. Tai įgūdžiai, kurie pravers ne tik perkant ar taupant, bet ir priimant svarbius gyvenimo sprendimus – nuo karjeros pasirinkimo iki šeimos kūrimo.

Taigi pradėkite šiandien. Ne rytoj, ne kitą savaitę. Šiandien. Nesvarbu, ar jūsų vaikui treji, ar trylika. Nesvarbu, ar jūs patys jaučiatės finansų ekspertas, ar ne. Svarbiausia – pradėti kalbėti, leisti praktikuotis ir būti šalia, kai jie mokosi. Pinigai yra tik įrankis, bet mokėjimas jais naudotis – tai dovana, kuri tarnauja visą gyvenimą.