Kaip Vilniaus verslininkas per RAMADOS tinklaraštį pritraukia tūkstančius skaitytojų: 7 patikrinti turinio kūrimo triukai
Prieš porą metų dar niekas nebūtų patikėjęs, kad statybinių medžiagų parduotuvės tinklaraštis gali sulaukti daugiau skaitytojų nei kai kurie gyvenimo būdo portalai. O štai RAMADOS atveju būtent taip ir nutiko. Už šio staigmenos verto augimo stovi vienas žmogus – vilnietis verslininkas, kuris nusprendė, kad nuobodus turinys apie hidroizoliaciją ar dažų pasirinkimą gali būti įdomus, jei tik jį papasakoji kitaip.
Kalbėjausi su juo neseniai, ir turiu pasakyti – jokių stebuklingų formulių nėra. Yra darbas, klaidos, dar daugiau darbo ir kelios paprastos taisyklės, kurių jis laikosi kone maniakiškai. Štai kas iš to susidėliojo.
1. Rašo taip, kaip kalbėtų su kaimynu garaže
Pirmas dalykas, kurį pastebėjau skaitydamas RAMADOS straipsnius – nėra tos sausos, techninės kalbos, kuria dažniausiai rašomi tokio pobūdžio tekstai. Vietoj „optimalaus izoliacinių medžiagų pasirinkimo“ jis parašo apie tai, kaip pats sugadino balkoną, nes sutaupė ant blogos medžiagos. Žmonės tai jaučia. Skaityti straipsnį, kuriame autorius prisipažįsta suklydęs, kažkodėl malonu.
2. Kiekvienas įrašas atsako į konkretų klausimą
Ne bendrą temą aprašo, o realų klausimą, kurį žmonės užduoda Google paieškoje arba parduotuvės klientų aptarnavimo skyriuje. „Kiek kainuoja stogo remontas“ – toks pavadinimas neatrodo elegantiškai, bet jis dirba. Žmonės ieško atsakymų, ne literatūros.
3. Nuotraukos – savos, ne iš fotobankų
Šitas dalykas nustebino labiausiai. Verslininkas sako, kad kai pradėjo dėti savas, dažnai netobulas nuotraukas iš objektų, o ne gražias sterilias iš internetinių bibliotekų, skaitytojų pasitikėjimas išaugo pastebimai. Netobulumas įtikina. Tai keista, bet taip yra.
4. Reguliarumas svarbesnis už tobulumą
Jis rašo kas savaitę, nesvarbu, ar turi laiko, ar ne. Sako, kad viena vidutinė publikacija kas savaitę duoda daugiau nei viena puiki kas mėnesį. Skaitytojai priprato ir grįžta – tai jam svarbiau nei kiekvieno teksto stilistinis tobulumas.
5. Komentarai – ne formalumas, o darbo dalis
Kiekvienam komentarui atsako pats. Ne kopijuoja standartinį tekstą, o iš tikrųjų skaito ir reaguoja. Kartais net paskambina žmogui, jei klausimas sudėtingas. Skamba neefektyviai laiko atžvilgiu, bet būtent tai sukūrė bendruomenę aplink tinklaraštį, o ne tik skaitytojų srautą.
6. Klaidos – ne gėda, o turinys
Vienas iš populiariausių straipsnių tinklaraštyje – apie tai, kaip jis pats sugadino visą partiją medienos dėl netinkamo laikymo. Ne apie tai, kaip viską padaryti teisingai, o apie tai, kaip nedaryti taip, kaip padarė jis. Skaitytojai tokius tekstus dalinasi dažniau nei instrukcijas.
7. Neieško virusiškumo, ieško naudos
Paklausus apie SEO strategijas ir algoritmus, jis tik gūžtelėjo pečiais. Sako, kad negalvoja apie tai, kaip patikti Google – galvoja, kaip padėti žmogui, kuris stovi parduotuvėje ir nežino, kurį klijų pasirinkti. Jei tekstas iš tiesų naudingas, jis kažkaip susiranda savo skaitytoją.
Vietoj morąlo – keli iššūkiai, kuriuos verta pasiimti sau
Klausydamasis šio žmogaus supratau, kad viskas, ką jis daro, remiasi vienu principu – nuoširdumu, kuris kainuoja laiko, bet neturi kainos rinkoje. Nėra čia jokios paslaptingos rinkodaros formulės, yra tik pasiryžimas rašyti taip, tarsi kalbėtum su realiu žmogumi, o ne su algoritmu. Ir gal būtent todėl, paradoksaliai, algoritmai jį pamilo labiausiai.