Kaip Vilniaus verslininkas Ramadas per 5 metus sukūrė sėkmingą verslą: praktiniai patarimai pradedantiesiems

Prieš penkis metus Ramadas dirbo paprastą biuro darbą, kaip ir tūkstančiai kitų vilniečių. Šiandien jo vardas – jau ne tik asmenvardis, o savotiškas ženklas rinkoje. Kaip taip atsitiko? Klausimas, kurį jam užduoda kone kiekvienas, sužinojęs jo istoriją.

Pradžia, sako jis pats, buvo be jokio dramatizmo. Nebuvo staigaus nušvitimo ar sensacingo sprendimo palikti darbą per naktį. Buvo paprastas nepasitenkinimas – jausmas, kad diena po dienos praleidi laiką kažko svetimo labui, o savo idėjos guli užrašų knygelėje ir dulkėja.

Kai nėra kapitalo, bet yra užsispyrimas

Vienas dažniausiai kartojamų mitų apie verslo pradžią – kad būtinai reikia stambaus banko kredito ar investuotojo su piniginiu maišu. Ramado atveju pradžioje buvo visai kitaip: pirmieji klientai atsirado dar prieš įmonės registraciją, dirbant vakarais ir savaitgaliais, be jokio biuro, be komandos.

„Svarbiausia buvo neišsigalvoti idealios sistemos, o pradėti daryti su tuo, kas jau turėjau“, – prisimena jis. Ir šitai, tiesą sakant, skamba kur kas realistiškiau nei populiarūs pasakojimai apie garažo startuolius, kurie per metus tampa milijoniniais projektais.

Klaidos, kurios kainavo, bet išmokė

Nebūtų nuoseklios istorijos be klaidų. Ramadas neslepia, kad pirmieji dveji metai buvo kupini nesėkmių – nesėkmingas partneris, per skubotai priimtas sprendimas plėstis, per didelis pasitikėjimas vienu klientu, kuris sudarė beveik pusę pajamų. Kai tas klientas dingo, teko iš naujo permąstyti visą strategiją.

Iš to laikotarpio jis kartoja vieną paprastą, tačiau ne visiems akivaizdžią mintį: neverta statyti verslo ant vieno stulpo. Įvairovė klientų bazėje, paslaugų ar produktų linijose – tai ne prabanga, o apsauga.

Rinka nemyli tų, kas nesikeičia

Gal labiausiai stebina tai, kaip dažnai Ramadas pabrėžia lankstumo svarbą. Jo verslo modelis šiandien gerokai skiriasi nuo pradinio – ir tai, sako jis, yra normalu. Kas veikė 2019 metais, nebūtinai veiks šiandien. Rinka, klientų lūkesčiai, technologijos – visa tai keičiasi greičiau, nei norėtume.

Todėl jo patarimas pradedantiesiems skamba paprastai: nesusigundykite vienu sėkmingu modeliu ir nesustokite jį tobulinti. Stebėkite, klausykite klientų, būkite pasiruošę koreguoti kursą, net jei tai reiškia atsisakyti to, kas anksčiau atrodė kaip pagrindinė jėga.

Žmonės, ne tik skaičiai

Nemažai laiko pokalbyje užima ir tema apie komandą. Ramadas prisipažįsta, kad ilgą laiką bandė viską daryti pats – klasikinė smulkiojo verslininko klaida. Tik kai pradėjo delegoti ir pasitikėti žmonėmis, verslas pradėjo augti sparčiau nei jo asmeninis darbo laikas.

„Supratau, kad negaliu būti visur vienu metu. Ir kad geras žmogus komandoje vertas daugiau nei bet kokia strategija ant popieriaus“, – sako jis, žvelgdamas atgal į momentą, kai priėmė pirmąjį darbuotoją, nors finansiškai tai atrodė rizikingai.

Vietoj pabaigos: kelias, kuris nesibaigia sėkmės formule

Klausant Ramado istorijos, kyla pagunda ieškoti vienos aiškios receptūros – tam tikros formulos, kurią galėtum tiesiog pasiimti ir pritaikyti savo situacijai. Tačiau tikroji šios istorijos vertė slypi kitur: ji parodo, kad sėkmė dažniausiai susideda ne iš vieno teisingo sprendimo, o iš daugybės mažų, kartais skausmingų pasirinkimų, padarytų nuosekliai, be didelio triukšmo.

Penki metai, praleisti bandymuose, klaidose ir jų taisyme, Ramadui davė ne tik verslą, bet ir aiškesnį žvilgsnį į save. Ir galbūt tai svarbiausia žinia visiems, kas šiandien tik svarsto, ar verta pradėti – ne tobulas planas atveria kelią, o noras jį eiti, net kai aiškumo nėra.