Kaip Vilniaus startuoliai naudoja dirbtinį intelektą: RAMADOS verslininko įžvalgos apie technologijų revoliuciją Lietuvoje

Kai išgirsti frazę „dirbtinio intelekto revoliucija Lietuvoje”, norisi iškart paklausti – o kur ta revoliucija konkrečiai vyksta? Vilniaus startuolių bendruomenėje pastaruoju metu apie DI kalbama tiek daug, kad kartais atrodo, jog patys pokalbiai apie technologiją tapo svarbesni už pačią technologiją. Būtent todėl pokalbis su RAMADOS verslininku, kuris jau kelerius metus stebi ir dalyvauja šiame procese iš arti, buvo įdomus – ne todėl, kad išgirdau kažką stulbinamai naujo, o todėl, kad pagaliau kažkas kalbėjo be įprasto entuziazmo pertekliaus.

Ką iš tikrųjų daro startuoliai

Realybė paprastesnė, nei pristatoma konferencijose. Dauguma Vilniaus startuolių DI naudoja ne tam, kad „keistų pasaulį”, o tam, kad sutaupytų pinigų personalui. Klientų aptarnavimo botai, kodo generavimo įrankiai, automatizuoti rinkodaros tekstai – tai ne proveržis, tai efektyvumo didinimas, kuris egzistuoja jau seniai, tik dabar turi madingesnį pavadinimą. RAMADOS atstovas tai pripažino gana atvirai: „Mes nekuriame naujo intelekto, mes tiesiog naudojame tai, ką sukūrė didieji žaidėjai, ir bandome tai pritaikyti savo nišai.” Tokia atvira pozicija retai išgirstama tarp startuolių, kurie investuotojams dažniausiai pasakoja visai kitokią istoriją.

Ir čia pradeda ryškėti pirmas prieštaravimas. Jei technologija iš esmės importuojama, kur tada ta lietuviška „revoliucija”? Ar tikrai reikia tiek daug žodžių apie inovacijas, kai iš tiesų kalbama apie prisijungimą prie OpenAI API ir šiek tiek papildomo kodo aplinkui?

Investicijos ir realybė

Vilniaus startuolių ekosistema mėgsta save vadinti „sparčiausiai augančia Baltijos šalyse”, tačiau kai pažiūri į skaičius, augimas dažnai reiškia daugiau įmonių, o ne daugiau reikšmingų produktų. RAMADOS verslininkas užsiminė, kad didžioji dalis DI projektų, su kuriais jis susidūrė, taip ir liko demonstracinėje stadijoje – gražiai atrodo pristatyme, bet realaus vartotojo rankose sugenda per savaitę.

Tai nereiškia, kad viskas beviltiška. Yra komandų, kurios tikrai kuria naudingus sprendimus – ypač fintech ir logistikos srityse, kur DI naudojamas rizikos vertinimui ar maršrutų optimizavimui. Bet tokių komandų yra mažiau, nei sudaro triukšmo apie jas.

Kodėl visi kalba vienodai

Įdomiausia detalė pokalbyje buvo apie kalbą, kuria startuoliai apie save pasakoja. Beveik kiekvienas pitchdeck’as skamba taip pat: „duomenimis grįstas sprendimas”, „AI-powered platforma”, „keičiame pramonę iš esmės”. Šis vienodumas kelia klausimą – ar startuoliai iš tiesų turi skirtingas idėjas, ar tiesiog visi mokosi to paties rinkodaros vadovėlio? RAMADOS verslininkas juokavo, kad kartais jaučiasi lyg dalyvautų teatro spektaklyje, kur visi žino tekstą, bet niekas netiki, ką sako.

Tai nėra vien lietuviškas reiškinys, bet Vilniuje jis ypač pastebimas dėl mažo rinkos dydžio – visi žino visus, visi lankosi tuose pačiuose renginiuose, ir idėjos natūraliai pradeda skambėti panašiai.

Kas lieka, kai nutyla mikrofonai

Galima būtų pasakyti, kad Vilniaus startuoliai tikrai naudoja dirbtinį intelektą, ir tai tiesa. Bet sąžiningiau būtų pasakyti, kad dauguma jų naudoja jau egzistuojančius įrankius, kuriuos pritaiko lokaliai rinkai, kartais gerai, kartais paviršutiniškai. Revoliucija, jei ir vyksta, yra tyli – ne staigus proveržis, o palaipsniui besikeičiantis darbo būdas, kuris labiau primena adaptaciją nei perversmą.

RAMADOS verslininko įžvalgos vertingos būtent dėl to, kad jis neapsimeta, jog Vilnius taps kitu Silicio slėniu per artimiausius penkerius metus. Jis tiesiog daro darbą, naudoja įrankius, kurie veikia, ir atmeta tuos, kurie neveikia. Galbūt būtent tokio požiūrio – be perdėto entuziazmo, bet ir be ciniškos abejingumo – šiam miestui labiausiai ir trūksta, kai kalbama apie technologijų ateitį.